- pablūdėlis
- ×pablū̃dėlis, -ė smob. (1) Lnkv, pablū́dėlis (1) KII364, pãblūdėlis (1) 1. pamišėlis: Kas nustojo proto, tas pablū̃dėlis J. Jei smagenys nuseko, išvež į pãblūdėlių numus Pvn. Žiūrėk, pablū̃dėlis bėga par laukus Grz. 2. pasileidėlis, ištvirkėlis: Ant kelių turi prieš mane atsiklaupti, pablūdėli! Vaižg. Tas jos sūnus – tikras pablū̃dėlis i girtuoklis Rm.
Dictionary of the Lithuanian Language.